Susipažinkime
Sveiki, esu Renata Kapakovaitė, sertifikuota geštalto psichoterapeutė, jau daugiau nei dešimtmetį gilinuosi į žmogaus psichiką, neuromokslą, sąmoningumo praktikas, somatiką ir psichosomatiką. Pati praktikuoju meditadiciją, jogą ir esu nuolatinė mokinė, nes su kiekvienais metais atrandu vis didesnių mokytojų, kurie per teoriją ir praktiką plečia mano vidinius suvokimo ir patyrimo horizontus, o visa tai praturtina terapiją su klientais.
Savo darbe kviečiu tyrinėti, ne tik įvardinti ir ieškoti atsakymų remiantis logika, bet ir pažinti savąsias emocijas bei išgirsti kūno siunčiamus signalus – kaip kryptį, o ne grėsmę. Esu aktyviai įsitraukianti į terapinį procesą ir jei matau, jog klientui sunkiau įvardinti, kyla intensyvios emocijos ar atsitraukimas – aš visada bandysiu rasti kelią link žmogaus.
Ar aš žinau visus atsakymus? Tikrai ne, bet turiu neišsenkantį smalsumo ir atkaklumo šaltinį, kuris man padeda ieškoti vis naujų kelių ir būdų. Tikiu, kad jei žmogus jau yra mano kabinete – tai mes galime išjudėti. Drąsiai su pagarba keliauju į nepatogias temas, prisiliečiant prie intensyvių emocijų, praeities, gėdų, kalčių, skaudulių – tam, kad keistume jų įtaką dabarčiai. Visos žaizdos atsiranda santykyje, todėl tik santykyje jas ir gydome. Kviečiu grįžti iš „ten ir tada” į „čia ir dabar”. Jūsų gyvenimas laukia jūsų.
Vidinė kelionė
Tikiu, kad tikrasis pokytis įvyksta viduje per savęs pažinimą ir vidinį augimą. Kiekvienas žmogus savyje talpina unikalią stiprybių, patirčių ir talentų visumą — ji tiesiog laukia, kol bus pamažu atrasta ir pripažinta.
Atsiliepimai
Klientų atsiliepimai apie mūsų terapinę kelionę
Vestina
„Kaip pradėjau ieškoti pagalbos buvau visiškai pasimetusi – išgyvenau skaudžią ir tragišką mylimo vyro netektį, nebesupratau savo jausmų, norėjau tiesiog išnykti. Jūsų laiškas man buvo kitoks nei visų likusių – jame buvo šiluma, švelnumas ir nuoširdus noras eiti kartu. Žinau, kad jus pasirinkau širdimi, o ne protu.
Per mūsų bendrą kelionę išmokau ne tik kalbėti apie skausmą garsiai, bet ir jį girdėti, įsileisti tiek kiek pajėgiu įsileisti, jausti tiek kiek pajėgiu jausti, be spaudimo, su švelnumu.
Su jumis visada jaučiausi saugiai. Galėjau dalintis pačiomis baisiausiomis mintimis. Jūs sukūrėte erdvę kurioje nebuvo noro slėptis ir nesidalinti. Jūs niekada nespaudėt, nepamokslavot, leidotės į gylį tiek kiek mano kūnas ir protas tuo metu leidosi kalbinamas. Esu beprotiškai dėkinga jums Renata, nes jūs buvote ta kuri „laikė mano ranką”, kai pati nemokėjau savosios laikyti ir pamažu lydėjote mane į gyvenimą.
Dabar jaučiuosi tvirtesnė, drąsesnė, labiau girdinti save, nebijanti jausti. Esu dėkinga už tai, kad padėjote man ne tik išgyventi, bet ir vėl norėti gyventi, norėti ir vėl patirti pasaulį ir leisti sau priimti jį tokį koks jis yra.
Renata, linkiu, kad sužeistos ir pasimetusios sielos, kurios yra tamsoje, jus atrastų. Žinau, kad su jumis jie galės atrasti naują, dar nematytą šviesą, kurią radau ir aš.“